normuotojas

normúotojas, -a smob. (1) 1. kas normuoja: Medžioklė yra lyg ir natūralus medžiojamųjų žvėrių ir paukščių kiekio normuotojas sp. 2. tarnautojas, nustatantis išdirbio normas: Gegužės Pirmosios švenčių išvakarėse normotuojas suvedė brigados darbo rezultatus (sov.) rš.